Klaipėdos konteinerių terminalas

 

     Nuo 1994 metų Klaipėdos uoste veikianti plataus profilio krovos bendrovė „KLAIPĖDOS KONTEINERIŲ TERMINALAS“ (KKT) yra konteinerių krovos pradininkė Lietuvoje ir šios srities lyderė Klaipėdos uoste. Šioje įmonėje perkraunama ketvirtadalis per Pabaltijo uostus gabenamų konteinerių, ji užima antrą vietą tarp tokio tipo terminalų šiame regione.

 

     Pietinėje Klaipėdos uosto dalyje įmonė valdo du terminalus: konteinerių terminalą ir ro-ro (ratinės technikos krovinių) bei generalinių (bendro pobūdžio) krovinių terminalą, kuriuose per metus perkraunama apie 3 mln. tonų įvairių krovinių ir kasmet aptarnauja apie 800 laivų.

 

     Kompanijos universalumas, platus paslaugų spektras ir sugebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų yra didžiausi jos privalumai, padėję išgyventi ekonominio nuosmukio laikotarpį ir netgi sunkmečio metais toliau vystyti terminalus. Įmonė nuolat investuoja į terminalo infrastruktūros gerinimą, krovos technologijų tobulinimą ir paslaugų kokybės gerinimą. KKT veikla atestuota pagal ISO 9001:2008 bei OHSAS 18001:2007 standartus.

 

Konteinerių terminalas

 

     Konteinerių terminalo krantinės ilgis yra 540 metrų. Gylis prie krantinės siekia beveik 10 metrų. Čia gali švartuotis iki 215 metrų ilgio laivai. Konteinerių sandėliavimui skirtoje aikštelėje telpa 12 tūkstančių sąlyginių konteinerių. Dengtų sandėlių plotas – 12 tūkst. kvadratinių metrų. Terminalo pajėgumas yra 450 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU - tarptautinis konteinerių skaičiavimo vienetas) per metus.

 

     Artimiausiu metu prasidės naujas akvatorijos gilinimo etapas Malkų įlankoje, esama terminalo krantinė bus pailginta iki 850 m. , o gylis čia sieks 11,5 m. Tai leis vienu metu priimti daugiau ir didesnių laivų. Per šiuos metus pabaigus terminalo rezervinės zonos įsisavinimą ir įrengus naujus sandėliavimo plotus terminalo pajėgumas padidės iki 600 tūkst. TEU per metus.

 

     Terminalas aprūpintas šiuolaikiška krovos technika ir moderniomis technologijomis. Čia įdiegta kompiuterizuota terminalo valdymo sistema registruoja visas su konteineriais atliekamas operacijas ir leidžia kontroliuoti kiekvieno konteinerio judėjimą. Elektroninio duomenų apsikeitimo (EDI) funkcija padeda operatyviai informuoti klientus apie jų krovinius.

 

     Ilgametė partnerystė KKT sieja su didžiausiomis okeaninėmis ir trumpųjų nuotolių laivybos linijomis, kurios terminalą jungia su didžiausiais Vakarų Europos uostais: Hamburgu, Bremenhafenu, Roterdamu, Helsinkiu, Gdyne ir kt. Terminalas aptarnauja pagrindines laivybos linijas, gabenančias konteinerius per Klaipėdos uostą.

 

     Pasibaigus ekonominiam nuosmukiui, šiemet konteinerių srautai pastebimai didėja. Per pirmąjį šių metų ketvirtį įmonė perkrovė 48 650 sąlyginių konteinerių. Tai yra 16 procentų daugiau, nei per tą patį laiką praėjusiais metais.

     Iki metų pabaigos Klaipėdos konteinerių terminalas planuoja perkrauti virš 200 tūkst. TEU. Bendroje įmonės krovinių apyvartoje konteinerių krova sudaro apie 80 procentų.

 

     Per sunkmetį sumažėjus konteinerinių krovinių kiekiams, terminalo pajėgumus pradėta naudoti ir kitiems kroviniams. Per konteinerių terminalą jūrų keliais taip pat gabenami įvairūs nestandartiniai kroviniai: vėjo jėgainės, elektrinių generatoriai, pramonės įranga. KKT turi didžiulę patirtį krauti sunkiasvorius ir nestandartinių gabaritų krovinius, reikalaujančius ypač aukšto profesionalumo, jau ne pirmi metai krauna reguliarias negabaritinių krovinių siuntas ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių (Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos) užsakovams.

 

     Šiemet kovo pabaigoje konteinerių terminalas iškrovė vienu laivu atplukdytą didžiausią negabaritinių krovinių siuntą terminalo istorijoje – iš Kinijos atgabentus 4839 tonas svėrusius įrengimus, kurie buvo skirti Minsko cemento gamyklai. Kai kurių įrengimų svoris viršijo 120 tonų ir juos teko iš laivo krauti dviem kranais.

 

     Be to konteinerių terminalas krauna ratinę techniką, tranzitu gabenamą per Klaipėdos uostą. 2010 m. terminale atidaryta nauja Norvegijos kompanijos „Hoegh Autoliners“ ro-ro linija ratinės technikos transportavimui iš Baltarusijos į Pietų Ameriką. Per praėjusius metus pakrautos 7 baltarusiškų traktorių, sunkvežimių, autobusų siuntos. Šiemet tikimasi dar didesnio šių krovinių srauto, nes laivybos kompanija "Hoegh Autoliners" planuoja Klaipėdos uoste įkurti ratinės technikos paskirstymo punktą. Tam palankias sąlygas sudaro neseniai LR vyriausybės priimtas sprendimas sumažinti uosto rinkliavas laivams autovežiams.

 

Ro – ro ir generalinių krovinių terminalas

 

     Šis KKT terminalas valdo dvi uosto krantines, kurių ilgis siekia po 200 metrų. Prie jų akvatorijos gylis siekia 8,5 m. Šis terminalas gali priimti iki 200 metrų ilgio laivus ir ro-ro tipo krovinių keltus. Terminalo pajėgumas – 50 tūkst. ro-ro vienetų ir 1 mln. tonų generalinių krovinių per metus.

 

     Terminale kraunami pakuoti ir birūs kroviniai: žemės ūkio produkcija, trąšos, mediena, metalo laužas, celiuliozė, šaldyti kroviniai ir kt. Jų dalis bendroje KKT krovinių apyvartoje paskutiniais metais sparčiai didėja ir šiuo metu sudaro apie 20 proc. Per 2010 metus terminalas perkrovė 324,7 tūkst. tonų generalinių krovinių – net dvigubai daugiau nei per 2009 metus.

 

     Ypač padidėjo birių krovinių krova čia įrengtame birių krovinių mazge, kurio pajėgumas yra 50 tūkst. tonų per mėnesį. Čia trąšos, grūdai, pašarai, granuliuoti kroviniai su transporterio pagalba perkraunami iš vagonų ir autotransporto priemonių į laivus arba į terminalo sandėlius, fasuojami į maišus ir didmaišius. Šiais metais terminale bus pastatytas dar vienas sandėlis birių krovinių saugojimui, didinamas krovos įrangos našumas.

 

     KLAIPĖDOS KONTEINERIŲ TERMINALAS ir sunkmečio metu nesustabdė savo investicijų, rūpinosi terminalų plėtra ir infrastruktūros gerinimu, didino pajėgumus, todėl šiandien yra pilnai pasiruošęs priimti didėjančius krovinių srautus.