Akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta"

 

     Prie pat uosto vartų įsikūręs vienas didžiausių Baltijos jūroje naftos terminalas "Klaipėdos nafta" su iš tolo blizgančiais naftos produktų rezervuarais yra tarsi Klaipėdos uosto vizitinė kortelė.

 

     Simboliška, kad šis terminalas valdo pirmuoju ir antruoju numeriu pažymėtas Klaipėdos uosto krantines. Čia įsikūrusi naftos perpylimo įmonė yra viena seniausių Klaipėdos uoste veikiančių įmonių.

 

Istorija

 

     Pirmą kartą į Klaipėdą žibalas statinėse laivu buvo atplukdytas ir šioje uosto vietoje iškrautas 1857 metais. Į prie uosto vartų įrengtą Naftos uostą netrukus laivais buvo pradėti gabenti ir kiti naftos produktai.

 

     1916 metais dabartinėje bendrovės "Klaipėdos nafta" vietoje buvo pastatytos pirmosios naftos produktų saugyklos - rezervuarai. Nuo 1921 metų Klaipėdoje pradėjusios steigtis naftos produktų kompanijos išplėtė rezervuarų parką. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje naftos produktais prekiavusios dvi užsienio įmonės Naftos uoste turėjo 10 tūkst. tonų talpos rezervuarus.

 

     1930 - 1933 metais Naftos uostas buvo pagilintas iki 7 metrų, tačiau į Lietuvą naftos produktus gabenantiems tanklaiviams tokio gylio nepakako. Žibalas, automobilinis ir reaktyvinis kuras į uostą buvo gabenamas mažesniais laivais jį perpilus iš jūroje stovinčių tanklaivių.

 

     1937 metais Lietuvos bendrovė "Lietūkis" įsigijo 5 rezervuarus, kurių talpa siekė 5600 kubinių metrų. Į uostą buvo nutiesta geležinkelio atšaka, įsigyta 60 geležinkelio cisternų. "Lietūkis" planavo turėti net savo tanklaivį, tačiau Naftos uosto plėtrą sustabdė Klaipėdos krašto prijungimas prie Vokietijos, o vėliau - prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas.

 

     Pasibaigus karui Naftos uosto atgimimas prasidėjo 1956 metais, kai Sovietų sąjungos vyriausybės sprendimu Klaipėdos uostas buvo pripažintas tinkamiausiu naftos produktų eksporto keliu iš Rusijos gamyklų į Vakarų rinkas. Esamo naftos uosto teritorijoje buvo skirtas 6 hektarų ploto žemės sklypas, kuriame buvo įsteigta naftos bazė.

 

     1959 metais lapkričio 27 dieną Klaipėdos naftos eksporto ir perpylimo bazė iš Rusijos priėmė pirmąjį geležinkelio sąstatą su mazuto cisternomis, o po mėnesio iš Klaipėdos išplaukė pirmasis tanklaivis su naftos produktų kroviniu.

 

     Klaipėdoje veikianti naftos perpylimo įmonė Sovietų sąjungoje garsėjo kaip geriausiai dirbanti pagrindinė mazuto eksporto bazė. Pagal projektą per metus tuo laikotarpiu galėjęs pakrauti 4,5 mln. tonų naftos produktų, terminalas kasmet didino savo pajėgumus. Pavyzdžiui, 1982 metais per Klaipėdą buvo eksportuota 6,4 mln. tonų, o dar po kelerių metų pasiekta 10,8 mln. tonų riba.

 

     Lietuvai atgavus Nepriklausomybę 1994 metais įsteigta ir buvusios naftos eksporto įmonės valdymą perėmusi akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" pradėjo terminalo rekonstrukciją. Nuo 1995 iki 2002 metų nestabdant krovos darbų buvo išardyta beveik visa senoji įranga ir iš esmės pastatytas naujas objektas.

 

Terminalo kompleksas

 

     AB "Klaipėdos nafta" terminalo paskirtis yra perpilti iš geležinkelio cisternų į laivus eksportuojamus, arba priimti į Klaipėdos uostą laivais gabenamus naftos produktus. Terminalo techniniai pajėgumai leidžia perpilti 9 mln. tonų naftos ir jos produktų per metus. Tačiau įmonė yra įrodžiusi, kad gali perpilti ir daugiau.

 

     Beveik 36 hektarų plotą užimančiam terminalo kompleksui priklauso Pauosčio geležinkelio stotis, kuri vienu metu gali sukaupti 500 vagonų - cisternų. Keturis kelius turinčiose dviejuose geležinkelio estakadose vienu metu šviesiuosius ir tamsiuosius naftos produktus galima pilti iš 124 vagonų - cisternų.

 

     Terminalas naftai ir jos produktams kaupti iš viso turi 30 įvairaus dydžio talpyklų, kurių bendra talpa - 404,5 tūkst. kubinių metrų.

 

     Krovinius gabenantys tanklaiviai švartuojami prie dviejų krantinių, kurių ilgis yra po 270 metrų. Prie krantinių akvatorijos dugno gylis siekia 14 metrų. Terminalas gali priimti iki 100 tūkst. tonų talpos tanklaivius, kurių leistina grimzlė - iki 12,5 metrų.

 

     Šviesiųjų naftos produktų į tanklaivius pakraunama iki 2 tūkst. kubinių metrų per valandą. Tamsių naftos produktų krova per valandą yra du kartus didesnė.

 

     Nafta ir jos produktai į laivus ir iš jų pumpuojami daugiau nei 30 kilometrų ilgio antžeminių elektra šildomų ir izoliuotų vamzdynų tinklu.

 

     Žiemą cisternomis atgabenti sustingę naftos produktai atšildomi katilinės pagalba, kurioje sumontuoti trys gamtinėmis dujomis kūrenami katilai, kurių bendra galia siekia 100 megavatų.

 

Terminalo plėtra

 

     AB "Klaipėdos nafta" artimiausioje ateityje ruošiasi didinti terminalo pajėgumą.

 

     Vietoje keturių senų talpų po 5 tūkst. kubų numatyta statyti dvi talpas po 32 tūkst. kubų. Arčiau uosto vartų svarstoma galimybė pastatyti trečią krantinę. Tuomet terminalas vienu metu galėtų krauti tris tanklaivius.

 

     Pernai Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė, kad bendrovė "Klaipėdos nafta" pradėtų rengti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą. Taip siekiama sukurti gamtinių dujų tiekimo alternatyvų šaltinį, panaikinantį Lietuvos priklausomybę nuo vienintelio dujų tiekėjo Rusijos koncerno "Gazprom".

 

     Praėjusių metų pabaigoje įmonė paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą dėl SGD terminalo projekto parengimo.

 

     Iki 2014 metų planuojama pastatyti terminalą, kuris per metus galėtų priimti 2 - 3 milijardų kubinių metrų suskystintų gamtinių dujų.

 

     Tai galėtų būti plaukiojanti saugykla su išdujinimo įrenginiu, arba plaukiojanti saugykla ir antžeminis dujinimo įrenginys pietinėje Klaipėdos uosto dalyje.

 

Skaičiai ir faktai per 2010 metus

 

     2010 m.  įmonė priėmė 401  tanklaivį ,  į kuriuos buvo perpilta 7.774.609 tonų  naftos ir jos produktų  (2009 m. – 393 tanklaivių, perpilta – 7.624.378 tonos).

2010 m. prie AB "Klaipėdos nafta" krantinių švartavosi  14 tanklaivių, iš kurių  buvo priimta 147.015 tonos   naftos  ir jos produktų (2009 m. – 14 tanklaivių, priimta 35.343 tonos).

2011-04-15 Bendrovėje dirba 316 darbuotojų.

 

Valstybei priklausanti įmonė 2010 m. uždirbo 25,9 mln. litų grynojo pelno ( 2009  m. - 37,5  mln. Lt).