Klaipėdos uostas – jūrinės Lietuvos valstybės simbolis

 

     Baltijos jūros bangų skalaujama Lietuva neįsivaizduojama be uosto, kuris yra kiekvienos jūrinės valstybės simbolis. Mūsų šalies uosto valdymas patikėtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, kuri nuo savo įkūrimo pradėjo skaičiuoti trečią dešimtmetį.

 

     Kiekvienas, netgi tolimas nuo jūros žmogus supranta, kad uostas yra ta vieta, į kurią atplaukia laivai, atgabena krovinį prie uoste dirbančių krovos kompanijų krantinių, jį iškrauna, arba čia jį pasikrovę plaukia į kitus uostus.

Visi šie veiksmai yra koordinuojami bei prižiūrimi uosto tarnybų, o svarbiausias visas šias veiklas apjungiantis vienetas yra Uosto direkcija.

 

     Tačiau nedaugelis žino, kokios svarbos uoste yra Uosto direkcija bei kokios jos funkcijos? „Uosto direkcija valdo valstybei priklausančią uostui priskirtą žemę ir ją nuomoja uosto teritorijoje įsikūrusioms krovos kompanijoms“, – paaiškino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas. Bet tai tik viena iš keliolikos Uosto direkcijos vykdomų funkcijų. Kiti svarbūs direkcijos uždaviniai – uosto gilinimas ir gylių palaikymas, laivų įvedimas, krantinių, molų, pirsų įrengimas ir jų priežiūra, magistralinių kelių ir geležinkelių tiesimas uosto teritorijoje.

 

     Kad į uostą galėtų atplaukti dideli ir pakankamos grimzlės laivai, direkcija turi nuolat rūpintis uosto akvatorijos dugno valymu ir jo gilinimu. T. y. – rūpintis pakankamu laivakelio gyliu bei gyliu prie krantinių, kad įplaukę laivai galėtų prie jų ir prisišvartuoti.

 

     Norint sulaukti daugiau krovinių, reikia uosto įplaukos kanalą ir dugną prie krantinių išgilinti tiek, kad čia galėtų atplaukti vis didesni ir daugiau krovinių gabenantys laivai. Šiuo metu į Klaipėdos uosto šiaurinę dalį gali įplaukti 13 metrų grimzlę turintys, iki 315 metrų ilgio laivai. Jeigu palygintume – 1991 metais uostas tegalėjo priimti 10,6 metrų grimzlės laivus.

 

     Pakankamo gylio uoste užtikrinimas tiesiogiai sąlygoja ir įtakoja pagrindines Uosto direkcijos pajamas – rinkliavas, kuriomis atplaukiantys laivai apmokestinami pagal jų tonažą, krovinio kiekį ir rūšį. Taip pat rinkliava imama ir už laivais atplaukiančius keleivius. Šiuos rinkliavų dydžius nustato Lietuvos Vyriausybė Susisiekimo ministerijos teikimu. Rinkliavų dydis yra labai svarbus veiksnys uosto vystymosi procese. Rinkliavos neturi būti per didelės, kad Klaipėdos uosto neaplenktų laivai, kurie gali pasukti į kitus Baltijos jūros rytinės pakrantės uostus – Kaliningradą, Liepoją, Ventspilį, Rygą, Taliną, Sankt Peterburgą. Tačiau rinkliavos negali būti ir per mažos, nes tada neužteks pinigų vystyti uosto infrastruktūrą bei tokiu būdu palaikyti uosto konkurencingumą. Uosto direkcija aktyviai reaguoja į rinkos pokyčius ir beveik kasmet koreguoja šias rinkliavas, siekdama pritraukti kuo daugiau laivų ir krovinių į Klaipėdos uostą. Sumažinus uosto rinkliavas į Klaipėdą jau pasuko trąšų, grūdų eksportuotojai. Pagausėjo per mūsų uostą gabenamos ratinės technikos bei konteinerių, auga keleivių skaičius.

 

     Uostą valdanti direkcija kasmet vidutiniškai surenka apie 150 milijonų litų pajamų, iš kurių turi ir išsilaikyti, ir užtikrinti investicijas į uosto infrastruktūrą. 85 procentai šių pajamų gaunami iš rinkliavų, 15 proc. – iš žemės nuomos. Nei rinkliavos, nei pinigai už žemės nuomą į valstybės biudžetą nepatenka, taip pat uostas negauna valstybės subsidijų. Iš surenkamų pinigų Uosto direkcija atlieka brangiai kainuojančius dugno gilinimo bei valymo darbus, renovuoja senas krantines bei įrengia naujas, stato pirsus. Prireikus papildomų lėšų, šiems brangiems darbams Uosto direkcija skolinasi iš bankų.

 

     Galvojant apie ateitį, yra numatytos didžiulės 700 mln. Lt investicijos į uosto infrastruktūros tobulinimą, naujų projektų įgyvendinimą. Šios investicijos yra daromos, siekiant plėsti dabartinio uosto pajėgumus, kas leistų uždirbti daugiau pinigų. Logiška, kad būtų daugiau uždirbama, jei į Klaipėdą atplauktų dar daugiau laivų, kurie atgabentų daugiau ir brangesnių krovinių.

 

     Prieš 20 metų, kai buvo įkurta Uosto direkcija, didžiąją krovinių dalį sudarė laivais išgabenama nafta. Kitų krovinių krova dar nebuvo išvystyta. Ir to priežastis buvo seklios uosto krantinės. Pavyzdžiui, centrinėje uosto dalyje tebuvo 6 metrų gylis. Čia švartuodavosi tik tokio dydžio laivai, kurie gabendavo žuvį ir medieną. Dabar čia dugno gylis siekia 11,5 – 12,5 metrų ir tai leidžia švartuotis didelio tonažo laivams, kurie į Klaipėdos uostą gabena trąšas, konteinerius. Beje, uoste atsiradus specializuotiems konteinerių krovos terminalams, šiuo metu pagal konteinerių krovą Klaipėdos uostas ryškiai pirmauja tarp visų rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų.

 

     Nuo to, kiek uoste perkraunama krovinių, vertinamas uosto pajėgumas. Apie Klaipėdos uosto plėtrą galima spręsti palyginus krovą 1991 metais. Tuomet buvo perkrauta 15,6 mln. tonų krovinių iš kurių daugiau nei pusę sudarė naftos produktai. Pagal dabartinį pajėgumą Klaipėdos uostas lenkia daugelį rytinės jūros pakrantės uostų, tik šiek tiek atsilikdamas nuo jungtinio, iš 5 uostų susidedančio, Talino uosto. Dabar Klaipėdos uostas per metus perkrauna 31,3 mln. tonų krovinių – naftos produktų, trąšų, konteinerių, ro-ro, žemės ūkio produktų, iškasenų ir statybinių medžiagų, medienos, metalo, metalo laužo, ferolydinių, cukraus žaliavos, šaldytų bei kitokių krovinių. Iš viso uostas galėtų perkrauti apie 50 mln. tonų. Tai būtų dabartinio Klaipėdos uosto krovos galimybių riba. Remiantis šiuo metu atliekama Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studija, prognozuojama, kad jau 2015 metais Klaipėdos uoste numatomas vidutinis krovinių srauto augimas pasieks 50 mln. tonų krovinių metinę apyvartą. Galvodama apie ateitį direkcija planuoja statyti pirsą atviroje jūroje naftos produktų ir suskystintų dujų krovai.

 

     Beje, uostui dar yra galimybių plėstis savo akvatorijos ribose. Per beveik 20 metų buvo įsisavinta nemažai laisvų žemės plotų, besiribojančių su uosto akvatorija. 1991 metais bendras krantinių perimetras siekė 15 kilometrų (dabar uostas turi 26,9 km įrengtų krantinių). Anuomet čia veikė Klaipėdos valstybinė naftos eksporto įmonė, prekybos, žvejybos uostai ir laivų statybos bei remonto gamyklos. O dabar prie naujai pastatytų krantinių atsirado ir naujos krovos įmonės – „Klaipėdos konteinerių terminalas, „Bega“, „Mabre LPC“, „Birių krovinių terminalas“, be to, netrukus planuojama turėti ir naują „Keleivių ir krovinių terminalą“.

 

     Visgi, dar yra neįsisavintų uosto teritorijų, prie kurių galima papildomai įrengti dar 2 kilometrus krantinių, taip pat reikia gilinti jau esamas krantines ir stiprinti jų konstrukcijas, kad ant šių krantinių būtų galima statyti didesnį tonažą galinčius pakelti kranus ir kitą techniką. Čia taip pat svarus ir uosto kompanijų indėlis – kurios turi investuoti į galingesnius kranus, transporterius, plėsti sandėlių plotus, kad padidintų perkraunamų krovinių kiekį.

 

KLAIPĖDOS UOSTAS SKAIČIAIS

 

     Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorija sausumoje siekia 498 ha ploto. Uosto akvatorija yra Kuršių mariose, nuo Baltijos jūros atskirta Kuršių nerijos pusiasaliu. Akvatorijos plotas 629 ha. Tiesiogiai su Klaipėdos uosto veikla yra susiję daugiau kaip 800 įmonių, sukuriama per 23 tūkst. darbo vietų bei 4,5 proc. viso Lietuvoje sukuriamo BVP. Dėl aktyvios uosto veiklos sukuriama apie 185 tūkst. indukuotų darbo vietų. Klaipėdos uostas tiesiogiai ir netiesiogiai yra susijęs su 18 proc. viso Lietuvoje sukuriamo BVP. Uoste veikia 15 stambių krovos, laivų remonto, statybos įmonių, kurios turi 33 įvairios krovos terminalus. 2010 metais uoste buvo pasiekta rekordinė krova – perkrauta 31,273 mln. tonų krovinių. 2011 m. sausio mėnesį pasiekta didžiausia mėnesio krovinių apyvarta – 3,18 mln. t. Rekordinis laivų skaičius atplaukė 2008 metais – 8348 laivai. Daugiausiai kruizinių laivų apsilankė 2007 metais – 65 kruiziniai laineriai. 2010 m. užregistruotas didžiausias į Klaipėdą laivais atplaukusių keleivių skaičius – 320 991.